- sūkarkė
- sū́karkė sf. (1) 1. Kb, Srj, Vlk žr. sūkarka 1: Kap daug sū́karkių susmesdinėja, nedrūtas tan daiktan siūlas Dbč. Yra [siūlo] vietų, kur vienos sū́karkės Mrs. Siūlas susisukęs sū́karkėm Lp. ^ Nupirko karvę kap sūkarkę (labai liesą) Lš. 2. Lp sudžiūvusi, liesa moteris ar liesas moteriškos lyties gyvulys: Tikra sū́karkė: mažiukė, sudžiūvus – tik šilta gyva Mrk.
Dictionary of the Lithuanian Language.